Minint nepamirštamo Baltijos kelio dvidešimtmetį, knieti pabrėžti lyg nepastebėtą, lyg neįvertintą, lyg nutylimą faktą, kad Baltijos kelias turėjo spontaniškai susiformavusią atšaką, nuo Ukmergės siekusią Kauną!
O buvo taip. Su vaikais, draugais ir bendradarbiais sėdę į žmonos darbovietės autobusiuką, per Ramučius įriedėjome į Karmėlavos prieigas. Ir čia ilgam įstrigome. Visa Karmėlava buvo užtvindyta automobilių, o kiek toliau, prie Turžėnų kalno, siauroje vietoje, automobilių sriautas lėtai sunkėsi, gal po kokius du automobilius važiuojančius greta. Daug “žiguliukų” stojo, užvirus vandeniui radiatoriuose, juos stengėsi išstumti į kelio pakraščius. Matydami, kad nepravažiuos, kai kas sugebėjo apsisukti ir grįžo atgal į Kauną. Pagaliau, gal po poros valandų, pro Turžėnų “piltuvą” prasiskverbėm ir mes. Ir prasidėjo lenktynės! Mašinos važiavo keturiom eilėm, užimdamos abi kelio juostas ir kelkraščius; reti priešpriešiais važiavę automobiliai stovėjo kraštuose. Dievas saugojo nuo avarijų, mačiau tik vieną griovin įslydusį automobilį. Ir taip lėkėm pro Jonavą, artėdami prie Ukmergės. Bet rinkimosi laikas išseko ir, per radiją išgirdę prof. Landsbergio raginimą “būti kartu ten, kur esame” (nes daug žmonių nesugebėjo pasiekti jiems paskirtų Baltijos kelio atkarpų), nusiraminome ir tik ieškojome tinkamos vietos sustoti. Pakelės priplūdo mašinų, visi, be jokių reguliavimų ir nurodymų, išėjo į kelią, susitvėrėme rankomis ir tai įvyko!
Apėmė sunkiai nusakomas jausmas… O toje vietoje, kad visi tilptume, stovėjome net trimis eilėmis! Tikėtina, kad ši Baltijos kelio grandis buvo ištisinė nuo Ukmergės iki Kauno, artimi žmonės patvirtino, kad per spūstis nesugebėję išvažiuoti iš Kauno, stojo Baltijos kelio grandinėn Savanorių prospekte.
Labai įsimintinas buvo ir grįžimas atgal. Matyt, kad automobilių Kauno link buvo tiek, kad reikėjo gerų dviejų, gal ir daugiau valandų laiko, kol galėjome pajudėti atgal. Visu keliu, ilgam sustojant, vyko vaikštynės, žmonės degino žvakeles, kaimo žmonės vaišino obuoliais ir kriaušėmis, tvyrojo nesudrumsta ramybė, niekas nereiškė nekantrumo… Praskrido An-2, išbėrė gėlių. Visa tai nepamirštama.
Būtų įdomu išgirsti daugiau šios spontaniškos Baltijos kelio atšakos paliudijimų.
Naujausi komentarai