Aleksoto dienoraščiai

Vasario 4 dieną, Aleksoto bendruomenės centro kvietimu centro valdybos posėdyje lankėsi Seimo narys Rytas Kupčinskas. Toks susitikimas ilgokai brendo, siekiant patikslinti tolesnes bendruomenės centro veiklos gaires. Ne paslaptis, kad dėl S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo ateities vizijos Seimo nario ir bendruomenės centro nuomonės yra išsiskyrę jau nuo 2007 vidurio. Bet nuomonės nuomonėm, o gyvenimas teka savo vaga.

Taigi, sulaukėm p. Ryto Kupčinsko. Nespėjom pasisveikinti – staigmena. Įkandin įžengia trys lakūnai ar jų luomo žmonės: Kęstutis Staniulis, Gintautas Staniulis, Tadas Blaževičius. Nekviesti. Į valdybos posėdį. Tikrai nesitikėjom tokios garbės! Bet kažkodėl labai ir nenustebom. Žinome, kad panašiu sąstatu jie nuolat rodo nekokį toną lankytis nekviestiems kitoje vietoje – aerodromo viešosios įstaigos valdyboje. Bet čia – kita tema, čia tik tam, kad skaitytojas suprastų, kodėl labai nenustebom. Nors jų ir nelaukėm. Ir tikrai manėme, kad pokalbis su Seimo nariu bus labiau grįstas pasitikėjimu. Seimo narys kilniaširdiškai užstojo atvykėlius, tardamas, kad aerodromo klausimais diskutuoti pakvietė kompetentingus asmenis. Na, atėjot, tai gerai, durys neužtrenktos.

Pokalbis užtruko net dvi valandas, buvo turiningas. Nesiplėsdami į nesenos praeities peripetijas ir nuomonių skirtumus, aptarėme daug Aleksoto seniūnijos bendruomenei aktualių klausimų: bendruomenės namų įsteigimo būklę (jau ketveri berezultačiai metai, pragaišinti kažkur savivaldos ir vyriausybinėse dausose); gatvių būklę (kaimo ir priemiesčių paradoksai – išvykstant iš miesto ties jo riba keliai ženkliai pagerėja!); kultūrinį šių vietų žmonių gyvenimą; visuomenės ir Botanikos sodo sąveikos gerėjimą (tenka tik pasidžiaugti naujosios Botanikos sodo direktorės dr. Vidos Mildažienės veikla) ir dar daug kitų klausimų. Analizavome sunkiai sprendžiamų klausimų priežastis ir galimus sprendimo būdus, Seimo narys nušvietė daugelį svarbių aspektų, kliudančių, ar, priešingai, galinčių padėti spręsti aktualius klausimus. Artimiausiai ateičiai numatėme eilę konkretesnių veiksmų.

Nors nuomonių skirtumai ir egzistuoja, turime pabrėžti, kad Seimo narys Rytas Kupčinskas niekad nevengia lankytis jį išrinkusioje apygardoje, įsiklauso, todėl ir žino vietos gyventojų godas ir neretai įtakoja žmonėms naudingus sprendimus. Už tai jam – gyventojų pripažinimas ir pelnytas populiarumas.

Taigi, padirbėjom atsakančiai. Aerodromo klausimams šį kartą laiko nebeliko. Mūsų svečiai lakūnai kiek panuobodžiavo, tiesa, Kęstutis Staniulis bandė kelti nedidelę destrukciją, bet, nesulaukęs pritarimo, aprimo.

Susitikimo esminis įspūdis liko geras. Demokratijos esmė – reikia kalbėtis, na, kai abi pusės to siekia. Panašu, kad ir lakūnai pradeda žeme vaikščioti tarp neskraidančių žmonių. Tai teikia vilčių ateičiai.

Aleksoto bendruomenės centras visada siekė ir tebesiekia istorinio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, pripažinto paveldo objekto, išsaugojimo jo teritorijos ribose ir bendrosios aviacijos funkcijų visumoje bei siūlė aviacijai nenaudojamuose pakraščiuose įsteigti sporto aikštynus, taip plačiau patenkinant viešąjį interesą; deja, paveldo gelbėjimo dingstimi šis projektas yra sužlugdytas.

Kita vertus, realybė yra tokia, kad aerodromas yra miesto ribose, skraidymai kelia triukšmą ir tam tikrą potencialų pavojų aplinkiniams gyventojams. Gyventojų nepasitenkinimą esama būkle liudija dažni jų skundai dėl lėktuvų keliamo triukšmo, adresuojami Aleksoto seniūnijai.

Bendruomenę jaudina žiniasklaidoje dažnėjančios užuominos apie aviacinės pramonės įkurdinimą aerodrome. Esame įsitikinę, kad modernėjanti aviacijos pramonė niekaip neapsieis be kompozicinių medžiagų gamybos, o tai, naudojant epoksidines dervas, reikštų aplinkos taršą lakiosiomis medžiagomis, todėl pramonei aerodrome ne vieta. Kita vertus, bandomiesiems pagamintų ar sutaisytų skraidymo aparatų skraidymams virš miesto taip pat ne vieta.

Todėl laikome, kad aerodromo funkcionavimo ir plėtros klausimai turi būti sprendžiami subtiliai, pagal kruopščiai parengtus ir plačiai išdiskutuotus bei miesto tarybos patvirtintus aerodromo veiklos bei strateginius planus, su griežta skrydžių keliamo triukšmo kontrole. Manome, kad miesto taryba, siekdama išsaugoti ir miesto labui tikslingai panaudoti šį unikalų aerodromą miesto ribose, turi teisę ir pareigą nustatyti specialų jo veiklos režimą, apribojantį ir uždraudžiantį didelį triukšmą keliančių lėktuvų skraidymą. Raginame Kauno miesto tarybą tikslingai veikti šia kryptimi, o valstybines aviacinę veiklą reglamentuojančias institucijas atsižvelgti į bendruomenės nuomonę.

Laikome, kad, kartą sužlugdžius bendruomenės siūlytą viešuoju interesu grįstą sporto komplekso įkurdinimo nefunkcionaliuose aerodromo pakraščiuose projektą, aviacinės pramonės įkurdinimas aerodrome reikštų cinišką numanomai besiformuojančio valdžios ir verslo aljanso nepagarbą šios miesto dalies gyventojams.

Surinkome 695 gyventojų, visuomeninės apklausos būdu išreiškusių savo nuomonę dėl sportinių lėktuvų keliamo triukšmo ir neatsakingų aviacinės pramonės plėtojimo aerodrome (paveldo objekte!) sumanymų, parašus.

Parašai surinkti lapuose su tokiu tekstu:

KREIPIMASIS DĖL S. DARIAUS IR S. GIRĖNO AERODROMO

Mus, Aleksoto gyventojus, suneramino straipsnis, išspausdintas laikraštyje “Kauno diena”, 2008 spalio 21 d., apie viešosios įstaigos “Kauno aviacentras” ketinimus istoriniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome statyti lėktuvų surinkimo įmonę. Be jau esančio triukšmo, dar atsiras ir aplinkos teršimas bei nesaugus lėktuvų bandymas virš gyventojų galvų.

Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame ne statyti naujas aviacines įmones paveldo teritorijoje, o, priešingai, iš S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo iškelti Kauno aeroklubą, kurio lėktuvų skrydžiai yra didžiausias triukšmo šaltinis Aleksote.