Nominacijoje „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“ į trečią etapą pateko šios bendruomenės:

  1. Balsių bendruomenė
  2. Aleksoto bendruomenės centras
  3. Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė „Gardai“

Nominacijoje „ Už savanorystės plėtojimą“ į trečią etapą pateko šios bendruomenės:

  1. Paramos fondas „Jaunimo linija“
  2. Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“
  3. Skautų tuntas „Vilkijos ąžuolai“

Nominacijoje „Už kūrybiškumo ugdymą, kultūros tradicijų išsaugojimą ir sklaidą“ į trečią etapą pateko šios bendruomenės:

  1. Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva“
  2. Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrija
  3. Ignalinos rajono bendruomenės centras „ Bruknelė“

Dėmesio! Aleksoto bendruomenės centro prisistatymas Lietuvos nacionalinėje televizijoje įvyks lapkričio 30 dieną “Labo ryto” laidoje.

 

Aleksoto bendruomenės centro keliautojų kompanija bemaž savaitę praleido Zakopanės apylinkėse, aplankė Krokuvą ir Varšuvą. Kalnuose lydėję lietūs nesutrukdė numatytos programos, o plaukiant plaustais Baltuoju Dunojėliu (Bialy Dunajec), sukėlė gerų pasiryžėliškų emocijų nepaisyti gamtos išdaigų. Pakilom į Kasprovy Wierch ir matėm miglą aplinkui, ištyrinėjom ir nusiaubėm Zakopanės turgų, maudėmės naujose terminėse maudyklose su vaizdu į kalnus ir, jau nelyjant, po dieną paskyrėme Krokuvos ir Varšuvos įžymybėms. Mūsų keliauninkų kompanijos branduolys jau užgrūdintas tolimose ir artimose kelionėse, mums patinka kartu patirti naujus įspūdžius, tad galime pasakyti, kad nėra blogo oro, tik reikia gero į jį požiūrio.

 

 

Aleksoto bendruomenės centro nariai kartu su Aleksoto seniūne liepos 3 d. dalyvavo Vaškų miestelio 356 metų ir Vaškų bažnyčios 130 metų minėjimo šventėje. Kas gi riša Aleksotą ir Vaškus? O riša tai, kad Aleksote yra Vaškų gatvė, kurioje yra Šv. Elžbietos kongregacijos seserų vienuolynas. Aleksotiškiai jau ne kartą yra kvietę Vaškų bičiulius į Aleksoto šventes, o dabar išsiruošė atsakomajam vizitui. Buvome priimti kaip geriausi draugai, o ką jau kalbėti apie Pasvalio krašto alų ir Vaškų medų. Grįžome namo pilni kuo geriausių įspūdžių ir tikime, kad mūsų bičiulystė tikrai nenutrūks.

Su Vaškų esamu ir buvusiu seniūnais ir bendruomenės pirmininku

 

VDU Kauno Botanikos sodas ir Aleksoto bendruomenės centras skelbia „karą” Sosnovskio barščiams.

Visi norintys dalyvauti akcijoje prašome registruotis Aleksoto seniūnijoje arba VDU Kauno Botanikos sode.
Pirmas instruktažas ir akcija vyks liepos 9 d. 10 val. renkamės VDU Kauno Botanikos sode E. Žilibero g. 6, Aleksoto seniūnija rekomenduoja pradėti žiedų skynimą šiose Aleksoto vietose:

 

  1. Šeštokų gatvėje;
  2. J. Pabrėžos g. prie VDU Kauno Botanikos sodo tvoros;
  3. Kalvarijos gatvėje ties namo Nr. 105 griovyje;
  4. Mimozos gatvės griovys;
  5. Radzinausko tilto prieigos;
  6. Jauniaus, Gvazdikų gatvėse.
 

Kaip ir kasmet, aleksotiškiai dalyvauja kaimynų dienos paminėjime. Šiemet susirinkome vienoje sodyboje Pavasario gatvėje. Skambėjo dainos, aptarinėjome bendruomenės reikalus ir problemas. Kaip šaunu kartas nuo karto susitikti kaimynų būry, pašvęsti kartu, aptarti opiausias problemas.

Kaimynų stalas gausus

 

Šį penktadienį poezijos pavasaris nušvito VDU Kauno botanikos sode.

Poetai iš visos Lietuvos, iš Latvijos ir Gruzijos skaitė savo eiles Botanikos sodo saloje. Ypatingų plojimų susilaukė šių metų poezijos pavasario laureatas vilnietis J.Kalinauskas. VDU Kauno botanikos sodo direktorė ir Aleksoto seniūnė nuoširdžiai dėkojo poetams už jų eiles, kvietė ir kitais metais neaplenkti Aleksoto.

Poezijos mylėtojai

Aleksotiškiai su poetu satyriku R.Klusu

Aleksoto seniūnė su poetu Vaciu Reimeriu

 

Į Hanzos dienas atvažiavo gausi Brno miesto Jehnicės seniūnijos delegacija, vadovaujama seniūno Vaclavo Šichos. Jau penkeri metai kaip Jehnicės ir Aleksoto seniūnijos ir bendruomenės aktyviai bendradarbiauja, dažnai lankosi vieni pas kitus. Šiemet Jehnicės delegacija dalyvavo Hanzos dienų atidaryme, buvo priimti Kauno miesto savivaldybėje, apsilankė „Ragučio“ alaus gamykloje, kurioje puikiai įvertino Volfo Engelmano alų. Mūsų svečiai susipažino su Birštonu, apsilankė Karališkoje rezidencijoje, ragavo Birštono mineralinio vandens. Visur čekus lydėjo aleksotiškiai, kurie pasistengė, kad svečiams būtų kaip įmanoma įdomiau ir linksmiau. Išvykdami čekai pakvietė aleksotiškius atvykti kitais metais į Jehnicės seniūnijos 720 metų jubiliejų. Draugystė tęsiasi!

Čekai Rotušės aikštėje

atsisveikinant su svečiais iš Jehnicės

 

Gegužės 13 d. VDU Kauno botanikos sode pirmą kartą buvo organizuota deivės Mildos  šventė. Gausiai susirinkusiems aleksotiškiams ir jų svečiams pagoniškai apsirėdę šventės organizatoriai įtaigiai rodė senovinius papročius, kvietė aktyviai dalyvauti šventės ritualuose. Dalyvių veidai spindėjo džiugesiu ir susidomėjimu, ilgai kviesti kiekvieno nereikėjo: aktyviai dalyvauti traukiant dainas ir šokant senoviškus šokius norėjo daugelis dalyvių. Akivaizdu, kad tokia šventė turėtų tapti tradicine Aleksote.

 

Į VDU Kauno botanikos sodą susirinkęs gausus būrys garsios antropologės profesorės Birutės Galdikas gerbėjų įdėmiai klausėsi profesorės paskaitos apie orangutangus, jos veiklą, įkuriant Orangutangų reabilitacijos centrą ir Tarptautinį orangutangų fondą. Visame pasaulyje plačiai žinoma mokslininkė įspūdingai nupiešė gyvenimo ir darbo Indonezijoje įdomiausius momentus, sprendžiant orangutangų išlikimo problemas. Po paskaitos visu būriu patraukėme sodinti Birutės Galdikas ąžuolų giraitės. Savo ąžuolą pasodino ir Aleksoto bendruomenės centro nariai.

 

 

Gražią ir šaltą Vasario 16-sios popietę ant Julijanavos katalikiškos vidurinės mokyklos salės parketo valso ritmu sukosi poros – vyko Aleksoto bendruomenės „Valsų vakaras Lietuvai!“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.

Pirmojoje dalyje VDU muzikos akademijos kamerinis orkestras grojo “Radeckio” maršą, valsus “Žydrasis Dunojus”, “Vienos kraujas” ir “Pavasario balsai”, valsus dainavo VDU muzikos akademijos studentai solistai.

Pertraukos metu buvo iššautas šampanas, o antrojoje dalyje valsus “Baltoji Kauno gulbė”, “Pavasaris”, “Senelės valsas”, “Jūra” dainavo vyrų choras “Perkūnas”. Kelis valsus sušoko tautinės muzikos ansamblis “Ratelinis”, sudainavo ansamblis “Svirbė” ir programą užbaigė šokių klubas “Viena linija”. Programą paįvairino pramoginių šokių šokėjai, atstovaujantys “Kaspino” ir “Šokių stiliaus” klubams, sušokdami keletą puikių lėtų ir Vienos valsų.

Gražiausiai valsą šoko ir Valsų karaliene ir karaliumi tapo Onutė Zigmantienė ir Vidas Zigmanta, Romainių bendruomenės pirmininkas.

Vakaro dalyviai:

VDU muzikos akademijos kamerinis orkestras. Vadovas Jonas Janulevičius;

VDU muzikos akademijos, doc. Sabinos Martinaitytės klasės solistai;

Ieva Godleckytė, Erika Grigaitytė, Mangirdas Dabkus;

Akompaniatorė Audronė Eitmanavičiūtė;

Kauno vyrų choras „PERKŪNAS“. Vadovas Romaldas Misiukevičius. Koncertmeisterė Daiva Stulgytė;

Tautinės muzikos ansamblis „RATELINIS“. Meno vadovė Margarita Tomkevičiūtė;

Aleksoto bendruomenės centro ansamblis „SVIRBĖ“. Vadovė Aurelija Bareišienė;

Šokių klubas „Viena linija“. Vadovė Rūta Dzikienė;

Kaspino klubui atstovavo pramoginių šokių šokėjai Monika Gedgaudaitė ir Aleksandras Kerpauskas, o “Šokio stiliaus” klubui – Karolis Varkalys ir Gabrielė Siriūnaitė, abi poros – įvairių tarptautinių konkursų laureatai ir prizininkai.

Programą vedė Aleksoto bendruomenės pirmininkas Zenonas Šalna ir Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė, dalyvaujant Aleksoto grafui Juozapui Godlevskiui – Juozui Janušaičiui.

Valsų vakarą organizavo:

Aleksoto bendruomenės centras;

Aleksoto seniūnija;

Kauno Julijanavos katalikiška vidurinė mokykla.



Kaspino klubui atstovavo Monika Gedgaudaitė ir Aleksandras Kerpauskas,o klubui Šokio stilius Karolis Varkalys ir Gabrielė Siriunaitė, įvairių tarptautinių konkursų laureatai ir prizininkai.
 

Šeštadienį, lapkričio 13 Aleksoto bendruomenės centro nariai kartu su “Svirbės” ansambliu turėjome gražią išvyką į Aukštaitiją. Mus lydėjo neblogas oras, tiesiog stebuklingai vakare išsigiedrijęs, mums artėjant į Etnokosmologijos observatoriją stebėti žvaigždžių. O ryte kepėm duonelę Niūronyse, ten kur yra Arklio muziejus, po pietų savo koncertu atidarėme Utenos “Linksmąją armoniką”. Buvo smagu, tad ilga diena su ilgu vakaru mums neprailgo.


 

FK “Aleksotas” komanda Kauno apskrities futbolo federacijos rengiamose A diviziono pirmenybėse (atitinka III Lietuvos futbolo lygą) pagaliau iškovojo čempionų titulą. Visą sezoną puikiai rungtyniavusi komanda iškovojo 16 pergalių, 2 kartus sužaidė lygiosiomis ir 2 kartus turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Simboliška, kad komanda per sezoną surinko 50 sėkmę atnešusių taškų. Kelis sezonus komanda nuosekliai siekė savo tikslo tapti nugalėtojais, pasistiprindami patyrusiais žaidėjais. Paskutinius du metus komanda buvo tik per žingsnį nuo pergalės pirmenybėse – abu kartus iškovoti sidabro apdovanojimai. Komandą į pergalę vedė klubo prezidentas Vladas Sandu, treneriai Romas Garkauskas ir Reinardas Vitkauskas, žaidėjai Algis Butėnas, Darius Sanajevas, Rimvydas Bakus, Henrikas Grigas, Martynas Laužinskas, Darius Aleknavičius, Marius Tamulis, Aurinas Ivaškevičius, Vidas Adomaitis, Arūnas Sinkevičius, Vadimas Petrenka, Timas Trubila, Andrius Puotkalis, Darius Gvildys, Marius Vasilkovas, Kęstutis Vasilkovas, Tomas Jasiūnas, Mindaugas Smaidžiūnas, Edvinas Sutkus, Genadijus Gurjevas, Tadas Straleckas, Paulius Smaryginas ir Irmantas Zelmikas.

 

Sekmadienį, rugsėjo 19, VDU Kauno Botanikos sode Aukštojoje Fredoje įvykusioje jau dešimtojoje Aleksoto šventėje buvo gausu reginių ir renginių, o kulminacija įvyko, atjojus Vytautui Didžiajam (mjr. Donatas Mazurkevičius) ir paskelbus kairiojo Nemuno kranto žemių nuo Jiesios  iki Nevėžio žiočių priešingame Nemuno krante dovanojimo Kauno miestui aktą. Visa šventė vyko šauniai, kas nebuvo, pasigailėjo!

Nuoširdžiai dėkojame visiems apsilankiusiems, o ypatingai – šventės dalyviams, rėmėjams ir organizatoriams!

 

Susiruošę, pilnu Aleksoto bendruomenės centro narių ir bičiulių autobusu išvykome į Prūsiją, į tas vietas, kur prasidėjo kryžiuočių invazija ir kur ji po 200 metų buvo užbaigta.

Pirmąją kelionės dieną, liepos 16, pasiekėme toliausiai pietryčiuose prūsų gyventą Kulmo žemę. Aplankėme Kulmą ir Torūnę. Kulme prasidėjo kryžiuočių įsitvirtinimas ir skverbimasis į prūsų žemes. Tądien pratinomės prie kaitros.

Antrąją kelionės dieną, liepos 17, vykome link Stenbarko (Tanenbergo) iš vakarų pusės ir mums gerai sekėsi. Likus kokiems 4 kilometrams iki mūšio lauko, pasivijome lėtai judančią automobilių koloną ir palengva, aplenkdami pėsčiųjų voras, prieš 11 valandą pasiekėme miestuką ir jo pakraštyje lauke pastatėm autobusą. Ir tuoj po mūsų plūstelėjo autobusų lavina. Pasiėmėm vandens, skėčius, skrybėles ir nužygiavome į mūšio lauką. Rinktis vietą jau reikėjo kaip gerai užpildytame pliaže, dar vis išlaikant minimalią asmeninę erdvę. Vaikščioti jau nesinorėjo, saugant vietą ir dėl kaitros. Labai gelbėjo gaivus vėjelis, be jo būtų buvę visai prastai. Kai galva jau gerai užkaisdavo, pildavom vandens į kepuraites ir užsivoždavom. Kokią valandą garuodamos neblogai vėsindavo galvą.

Greta vyko kariuomenės ir harcerų rikiuotė, nuslinkau nufotografuoti. Jie toje rikiuotėje kepė kokią valandą, jokio sutrumpinimo nebuvo, viskas buvo išsakyta, viskas išvardinta, visi gėles prie paminklo dėjusieji įvardinti, o jų buvo nemažai.

Kas nepatingėjo nueiti iki lietuvių karių stovyklos, tikrai nepasigailėjo. Lietuvių stovykla vienintelė buvo atvira lankytojams, o joje vyko visas Vytauto Didžiojo ir jo karių išrengimo mūšin ritualas – aptaisymas šarvais, girdymas gira, buvo priimami pagarbą pareikšti atvykę lankytojai, buvo bendra malda prieš išėjimą į mūšį, dirbo kalviai, ginklininkai, amatininkai. Tai, mačiusiųjų žodžiais, buvo įspūdingas veiksmas ir reginys.

Belaukiant 14 valandos, žiūrovų minia tiek sutirštėjo, kad beveik neliko vietos atsiremti pusiau gulomis. Buvo pagarsintas nurodymas visiems sėdėti ant žemės ir suskleisti lietsargius. Beveik visi tuos nurodymus vykdė.  Tai įgalino, ištempus kaklus matyti po kokį trečdalį mūšio lauko. Tačiau priešais mane į sprindžio dydžio tarpelį paskutiniu momentu įsiskverbė bobulė su sulankstoma kėde, dar išskleidė kėdutę anūkui ir dar įterpė ir savo dieduką. Nors lenkai ir aršiai rėkė ant jų, taip jie ir liko, tik išsirikiavo siauriau, žiūrėjimo kryptimi. Teko prisiirti prie tos bobulės krėslo iš šono ir, perkreipus galvą, bandyti šiek tiek pamatyti ir, retkarčiais pasikėlus klūpomis, bandyti nufotografuoti veiksmą.

Nuo begalės žmonių trypimo kilo dulkės, jas vėjelis pūtė į laukus ir vakarop apylinkės skendėjo dulkių debesyse. Aplink nuolat kaukė ambulansai, sunkiai privažiuodami teikti pagalbą. Tualetų buvo mažai, bet jų kaip ir nereikėjo – viskas buvo išprakaituojama.

Į mūšio lauką išėjo pulkai šarvuotų vyrų ir raitelių, mūšis prasidėjo. Jį lydėjo sakmės lenkų kalba ir giesmės, keliančios šiurpulį. Nebuvo nutylėta lietuvių kariuomenė ir Vytautas Didysis. Pagal siužetą kariuomenės manevravo, susiremdavo, šaudė bombardos, o pradžioje kryžiuočiai įteikė sąjungininkams du kalavijus, ragindami pradėti mūšį. Galiausiai mūšio lauką užtvindė kokia pora tūkstančių karių, blizgančiais šarvais, raudona ir balta apranga ir kovėsi vyras prieš vyrą (na, iš tiesų imitavo kovą). Sunkiai įsivaizduojama, kaip jie pakėlė 34 (galėjo būti ir daugiau – meteo.pl rodė, kad apylinkėse buvo prognozuojama iki 40) Celsijaus laipsnių kaitrą. Šaltiniai sako, kad ir tikroji mūšio diena buvo be galo karšta. Matėme kelis nuleipusius gelbėjamus karius. Mūšiui pasibaigus, buvo išvardinti visi dalyvavę daliniai, įvardinti Jogailos ir Ulricho von Jungingeno rolių atlikėjai ir čia lenkai nematė reikalo pasakyti, kas buvo mūsų Vytautas Didysis.

Po mūšio žmonės pradėjo sklaidytis, keldami dar daugiau dulkių ir palikdami kalnus šiukšlių, plastmasinių butelių. Susidarė ilgos eilės prie netankių alaus kioskų. Gelbėti žmonių atvažiavo gaisrinė ir visą minią maudė tiesiai iš brandspointo. Matėm tokią vieną, o būtų jų reikėję gal kokių 20. Po to sekusiomis kultūrinėmis programomis jau ne tiek daug kas domėjosi. Norėjosi alaus ir pavėsio, o kaitra laikėsi. Virš mūšio lauko praskrido 5 ar 7 reaktyvinių mokomųjų lėktuvų grandis. Policijos ir tvarkdarių kaip ir nesimatė.

Na, ir prasidėjo išvažiavimas. Startavę 17 valandą, iš lauko kokius 40 metrų į keliuką važiavome pusketvirtos valandos. Leipome iš karščio, gelbėjomės autobusų pavėsiuose, bet dar užteko parako imti šokti ir dainuoti. Tuoj prisijungė greta buvęs lietuvių autobusas ir būrelis lenkų iš kitų autobusų. Jiems taip patiko, kad sakė, darykim ką nors vėl sueiti į uniją. Sakėm, pagalvosim, kaip jus prisijungti. Kai jau išjudėjom į vakarų pusę, tai negreitai, bet nuolat važiuodami, pasiekėm Varšuvos – Gdansko magistralę ir pasukome Gdansko link.

Akivaizdžiai nebuvo tinkamai pasirengta tokiam žmonių ir transporto antplūdžiui. Buvo pasklidus žinia, kad aplinkui mirtini 20 kilometrų transporto kamščiai. Vietiniai gyventojai mikliai rinko zlotus už parkingus, o po mūšio ir po zlotą už kiekvieną (nesvarbu, kokio dydžio) iš žarnos pripiltą vandens butelį.

Trečiąją kelionės dieną, liepos 18, karštis nuslūgo ir jau komfortiškai jausdamiesi, vaikščiojom po Sopotą (ten gavom ir lietaus) ir po puikųjį Gdansko senamiestį. Tiesiai iš ten, apsunkę nuo patirtų ekstremalių įspūdžių laimingi grįžom namo. Nesigailim.

 

Sėkmingai pirmąjį pirmenybių ratą užbaigė FK “Aleksotas” komanda. Paskutinėse dviejose pirmojo rato rungtynėse komandos varžovai buvo labai grėsmingi: “91 United” ir “Visas Labas” komandos. Pirmieji pernykščiai čempionai, antrieji – atėję į pirmenybes iš vienu laipteliu aukštesnės lygos.
Rungtynės su “91 United” kaip visada pasižymėjo atkaklumu. Ir viena ir kita komanda siekė pergalės. Ir nors pirmieji realią progą pelnyti turėjo varžovai, pirmąjį įvartį rungtynėse sugebėjo pelnyti patyręs Darius Sanajevas. Tai atsitiko tik antrąjame kėlinyje, 56 rungtynių minutę. Varžovai vienu metu buvo užgulę mūsų komandos vartus, bet fortūna šiose rungtynėse buvo FK “Aleksotas” komandos pusėje. Varžovai pelnyti įvarčio nesugebėjo, o Tadas Straleckas 85 ir 90 minutę puikiai “uždaręs” du skersuotus iš aikštės krašto kamuolius, sugebėjo pelnyti dar du įvarčius. Taigi buvo su kaupu atsirevanšuota už skausmingą praėjusio sezono pabaigą  – 3:0.
Antrose rungtynėse su “Visas Labas” komanda sprendėsi, kuri komanda nugalės pirmajame rate. Abi komandos turėjo nuostolių, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių žaidė ne stipriausių sudėčių. Rungtynes abi komandos pradėjo be žvalgybos, kurdamos pavojingus momentus tiek prie vienų, tiek ir prie kitų vartų. Tačiau sėkmė pirmajam nusišypsojo 25 minutę Mariui Tamuliui. Jo iš krašto smūgiuotas kamuolys netikėtai atsidūrė vartuose, nes varžovų vartininkui, “meškos” paslaugą padarė šviečianti saulė. Besibaigiant pirmąjam kėliniui, aktyviai žaidęs Tadas Straleckas buvo pargriautas varžovų baudos aikštelėje. Buvo paskirtas 11 metrų baudinys. Varžovai su tuo kategoriškai nesutiko, už ką buvo net pašalintas S.Pauža. 45 minutę pats nukentėjęs Tadas Straleckas ir realizavo 11 metrų smūgį. 2:0 taip baigėsi pirmasis kėlinys. Po tokių netikėtų įvykių varžovai norėjo net netęsti rungtynių, bet nugalėjo blaivas protas. Antrąjame kėlinyje FK “Aleksotas” komanda žaidė labai padrikai ir visisškai nesugebėjo pasinaudoti vieno žaidėjo pranašumu. Turėdama kelias puikias progas, bet jų nesugebėdama užbaigti FK “Aleksotas” komanda suteikė varžovams papildomų jėgu, nes sportinio pykčio jiems ir taip netrūko. 66 minutę Edvinas Sutkus sugebėjo dar padidinti persvarą iki 3:0, bet vėliau pradėjo dominuoti varžovai, ir jų atakos viena po kitos kėlė grėsmę mūsų komandos vartams. 72 minutę varžovai sugebėjo pelnyti įvartį ir sumažinti persvarą iki 1:3. Visa laimė, kad tolimesnės jų pastangos buvo bevaisės ir FK “Aleksotas” pasiekė septintąją pergalę I rate.

Turnyrinė lentelė po I rato:
FK “Aleksotas” 8 runtynės 22 taškai
“Visas Labas”                            19
“Švaitas”                                     16
“Celsis”                                        16
“91 United”                                15
“Fotofabrikas”                            9
FM “Tauras”                                6
Birštono “VDU-Birštonas”     3
Kėdainių “Lifosa-2″               0

Dabar pirmenybėse skelbiama pertrauka.

FK “Aleksotas-2″ komanda 2010 07 02 dieną tęs savo pasirodymą 7×7 pirmenybėse pirmoje grupėje. Jų varžovais 20 valandą bus komanda “Drakonai”. 2010 07 11 dieną 11 valandą kautis teks su “Eiguliai-Interhaus” komanda. 2010 07 13 dieną varžovai bus “Bumbulas” komanda.
Kviečiame palaikyti Aleksoto komandą dirbtinės dangos aikštėje prie Ledo Arenos.

 

2010 05 17 dieną FK “Aleksotas” žaidė eilines KAFF A diviziono (III Lietuvos Lyga) pirmenybių rungtynes. Varžovas “Švaitas” komanda kiekvieną sezoną vienas iš pagrindinių FK “Aleksotas” komandos priešininkų kovoje dėl prizinių vietų. Todėl rungtynės visada būna atkaklios, nors ir sėkmė dažniau aplanko aleksotiškių “stovyklą”. Ši dvikova atkaklumu niekuo nenusileido prieš tai vykusių, nors žiūrint į rezultatą to nepasakytum. Nors FK “Aleksotas” kontroliavo žaidimo eigą pirmajame kėlinyje ir turėjo nemažai dėkingų progų išsiveržti į priekį, varžovai stengėsi atsakyti labai pavojingom atakom. Deja, ir vieniem, ir kitiem, pirmąjame kėlinyje fortūna atsuko nugarą ir pirminis rezultatas 0:0, liko nepakitęs. Antrasis kėlinys vėl prasidėjo FK “Aleksotas” komandos atakomis. Jau 10 antrojo kėlinio minutę (55 rungtynių minutė) Andriui Puotkaliui pavyko “pramušti” varžovų gynybą ir išvesti komandą į priekį 1:0. Kaip vėlesni įvykiai parodė, tai buvo rungtynių lūžis. 64 minutę taiklus Dariaus Aleknavičiaus smūgis ir jau 2:0. Puikiai po keitimo į žaidimą įsijungęs Mindaugas Smaidžiūnas 71 rungtynių minutę dar padidino rezultatą iki 3:0. Varžovai buvo visisškai sugniuždyti po solinio Rimvydo Bakaus reido kairiu kraštu ir puikaus įvarčio 79 minutę. Likusį rungtynių laiką FK “Aleksotas” gretose jau jautėsi atsipalaidavimas, nes įgyta solidi persvara leido būti ramiais dėl galutinės pergalės. Šiuo atsipalaidavimu ‘Švaitas” futbolininkai vistik sugebėjo pasinaudoti ir 88 minutę pelnė paguodos įvartį. Galutinis rezultatas 4:1 bylojo apie trečiąją  FK “Aleksotas” pergalę pirmenybėse.

Dabar Komandų rikiuotė tokia:
1. “Visas Labas” 12 taškų po 4 rungtynių;
2. FK “Aleksotas” 9 taškai po 3 rungtynių;
3. “Švaitas” 6 taškai po 3 rungtynių;
4. “91 united” 6 taškai po 3 rungtynių;
5. “VDU-Birštonas” 3 taškai po 3 rungtynių;
6. FM “Tauras” 3 taškai po 3 rungtynių;
7. “Celsis” 0 taškų po 1 rungtynių;
8. “Lifosa-2″ 0 taškų po 2 rungtynių;
9. “Fotofabrikas” 0 taškų po 4 rungtynių

2010 05 15 dieną FK ‘Aleksotas-2″ komanda turnyre 7 prieš 7, žaidė antrąsias rungtynes. Varžovai – patyrusi “Viči” komanda. Aikštelėje virė atkakli kova ir nors FK “Aleksotas-2″ komanda buvo įgijusi apčiuopiamą persvarą 4:1, rungtynių pabaigoje patys vos nesukomplikavo savo padėties. Varžovai po klaidų gynyboje sugebėjo sušvelnyti rezultatą iki minimumo. 4:3 ir antroji FK “Aleksotas-2″ pergalė turnyre. Įvarčius komandai pelnė: Tomas Kazlauskas, Ernestas Gudeliauskas, Gediminas Rimašauskas ir Mindaugas Bagdonavičius. Turnyre FK “Aleksotas-2″ komanda, dar su keturiom komandom nepatyrę pralaimėjimo kartėlio, užima 5 vietą, nes komandos sužaidę nevienodą skaičių rungtynių.

Anonsas
KAFF A divizionas:
2010 05 24 FK “Aleksotas” – FK “Lifosa-2″ (Kėdainiai) 20:30 valandą dirbtinės dangos aikštėje prie “Ledo Arenos”.

KAFF 7×7 I grupė:
2010 05 30 FK “Aleksotas-2″ – “11 M” 11:00 valandą dirbtinės dangos aikštėje prie “Ledo Arenos”.

© 2012 Aleksoto dienoraščiai Suffusion theme by Sayontan Sinha
SEO Powered by Platinum SEO from Techblissonline