KVIEČIAME DALYVAUTI PROJEKTO “ŽALIASIS ALEKSOTAS”

Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-113

APLINKOSAUGINIO ŠVIETIMO SEMINARUOSE

2011 kovo 19 d. 12 val. VDU Kauno botanikos sode

Aplinkos kokybės klausimai ir visuomenės dalyvavimas jų sprendimuose Europos Parlamento darbotvarkėje

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto tikroji narė, EP Regioninės plėtros komiteto pavaduojanti narė. R.Morkūnaitė taip pat yra EP delegacijos ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei delegacijos Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinėje asamblėjoje tikroji narė.

Seminaro metu rengiamasi trumpai apžvelgti EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) aktualijas, susijusias su ekologiniu gyventojų sąmoningumu, atsakingu požiūriu į gamtos išteklius bei vartojimą.

Vienas iš aktualiausių klausimų tiek Lietuvai, tiek ES mastu – aktyvus visuomenės dalyvavimas svarstant su aplinka susijusius klausimus. Svarstant bet kokius neigiamą poveikį aplinkai turėsiančius projektus, būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą ir konsultuotis su tą poveikį tiesiogiai patiriančia visuomene. Deja, tiek vietos, tiek valstybės, tiek tarpvalstybiniu lygiu šios nuostatos dažnai ignoruojamos arba jų laikomasi tik formaliai. Kartu su seminaro dalyviais planuojama aptarti tokios situacijos priežastis, pasvarstyti, kokie galimi sprendimo būdai galėtų padėti išvengti esamų problemų.

Aptarsime Europos Parlamente šios kadencijos metu svarstomus su aplinkos kokybe bei visuomenės sveikata susijusius klausimus, kurie aktualūs ir Lietuvos gyventojams:

  • klimato kaitai įtaką darantys veiksniai;
  • energijos taupymas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas;
  • maisto produktų ženklinimas, maisto priedai ir maistingumo teiginiai, jų reglamentavimas;
  • atliekų (buitinių, skaidžių, pavojingų, elektros ir elektronikos įrangos) tvarkymo klausimai.

Seminarą tiesiogiai galite matyti live.tvdu.lt/zaliasisaleksotas


 

 


 

2009 11 04 įvyks lemiamos Kauno apskrities pirmenybių rungtynės, kuriose 18:30 val susitiks FK “Aleksotas” ir FK “91 United”. Tik pergalė FK “Aleksotas” komandai suteiktų galimybę papildomose rungtynėse kovoti dėl pirmenybių nugalėtojo vardo. Nesėkmės ir lygiųjų atveju, sveikinti su pergale tektų varžovų komandą FK “91 United”. Visi aleksotiškiai ir netik kviečiami palaikyti komandas! Kova tikrai bus atkakli. Rungtynės įvyks dirbtinės dangos aikštyne prie “Ledo Arenos”.

 

Yra žinoma, kad aerodromą (dabar S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas) Žagariškių kaimo žemėse vokiečiai pastatė 1915 metais, iš pradžių mažesnėje teritorijoje, kuri vėliau išsiplėtė į dabartines ribas.

Istorijos bei aviacijos istorijos specialistai neabejotinai žino, kur tiksliai buvo Žagariškių kaimas, bet niekur neteko girdėti tiksliau įvardintos jo vietos. O tai žinoti pasidarė aktualu, nes neatsakingais politikų pareiškimais buvo sužadinta viltis grąžinti išlikusiems žagariškiečiams jų žemes, nepaisant to, kad jos, tikriausiai, visos patenka į nedalomo paveldo objekto – aerodromo – teritoriją.

Iš turimų neišsamių žinių apie Žagariškių kaimą galima manyti (tepataiso, kas išmano geriau), kad:

1. Visas Žagariškių kaimas buvo vokiečių nukeltas ir jo žemės nusavintos 1915 metais; tikėtina, kad kaimo gyventojams buvo už žemę ir trobesius atlyginta (vokiečiai mėgo tvarką); pasak Kauno tvirtovės statybos laikų (prieš 1915 metus) plano fragmento (šaltinis: Atlasas Kauno tvirtovė, Vladimir Orlov, Jonas Lukšė, 2007) kaimo vieta aiškiai matoma dabartinio aerodromo viduryje.

2. Tikėtina, kad dalis vienkiemių priskirtinų Žagariškių kaimui, išsidėsčiusių Marvos upelio šlaito viršuje, į aerodromo ribas galėjo patekti vėliau (kada?), aerodromą plečiant.

Tiksliai nustatyti ir interpretuoti šie faktai padėtų apibrėžti pretendentų į žemės nuosavybės teisių atstatymą statusą ir, galimas daiktas, jų kompensacijų už žemę galimybes.

Todėl nederėtų dėl aerodromo žemės grąžinimo tuščiai laužyti iečių ir politikuoti, reikia nustatyti faktus ir, jeigu žemės grąžinimo reikalavimas yra teisėtas – kompensuoti už žemę įstatymų numatyta tvarka; dabar gi “žemės grąžinimas” buvo išnaudotas gryniausiai propagandai puolant visuomenės remiamą sporto aikštynų įrengimo aerodromo pakraštyje idėją.

Susidarė įspūdis, kad faktų nustatymu iš tikrųjų mažai kas yra suinteresuotas. Deja.

 

Aleksoto seniūnija turi visus pagrindinius infrastruktūros elementus: aerodromą, geležinkelį, uostą, kelius ir gatves, tiltus, na ir inžinierinius tinklus.

Aleksote (tiksliau – Žemojoje Fredoje) yra stačiausias geležinkelio pakilimas į kalną Lietuvoje.

Aleksote yra vienas iš dviejų Kaune, Lietuvoje ir Baltijos šalyse esančių senų funikulierių (Vilniuje įrengtas naujas pakėlėjas į Gedimino kalną, bet kol neteko užkilti, tai ir nesiskaito).

O aerodromai Aleksote faktiškai yra du – be pagrindinio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, dar Fredoje yra 600 metrų pakilimo takas prie Aviacijos gamyklos. Bet jis kaip aerodromas, matyt, neišliks.

Vienintelis Lietuvoje upių uostas Žemojoje Fredoje yra sunykęs, jo vietoje numatomas statyti keleivinių laivų uostas, o krovininį nuspręsta statyti Nemunu žemiau – Marvelėje (vis tiek Aleksoto seniūnijos ribose!).

Aleksotą su Kaunu jungia 3 automobiliniai ir 1 geležinkelio tiltai per Nemuną bei 1 automobilinis tiltas per Jiesią į Panemunę.

 

Svirbė yra jau, deja, pražuvusio upelio, kairiojo Nemuno intako ties Kaunu, vardas. Ties Svirbe tuoj po Žalgirio mūšio (1410) pradėjo kurtis Aleksoto gyvenvietė, tada dar Svirbygala ar Svirbiogala vadinta.

Svirbės vardu pavadintas Aleksoto folkloro ansamblis.

© 2012 Aleksoto dienoraščiai Suffusion theme by Sayontan Sinha
SEO Powered by Platinum SEO from Techblissonline