Yra žinoma, kad aerodromą (dabar S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas) Žagariškių kaimo žemėse vokiečiai pastatė 1915 metais, iš pradžių mažesnėje teritorijoje, kuri vėliau išsiplėtė į dabartines ribas.

Istorijos bei aviacijos istorijos specialistai neabejotinai žino, kur tiksliai buvo Žagariškių kaimas, bet niekur neteko girdėti tiksliau įvardintos jo vietos. O tai žinoti pasidarė aktualu, nes neatsakingais politikų pareiškimais buvo sužadinta viltis grąžinti išlikusiems žagariškiečiams jų žemes, nepaisant to, kad jos, tikriausiai, visos patenka į nedalomo paveldo objekto – aerodromo – teritoriją.

Iš turimų neišsamių žinių apie Žagariškių kaimą galima manyti (tepataiso, kas išmano geriau), kad:

1. Visas Žagariškių kaimas buvo vokiečių nukeltas ir jo žemės nusavintos 1915 metais; tikėtina, kad kaimo gyventojams buvo už žemę ir trobesius atlyginta (vokiečiai mėgo tvarką); pasak Kauno tvirtovės statybos laikų (prieš 1915 metus) plano fragmento (šaltinis: Atlasas Kauno tvirtovė, Vladimir Orlov, Jonas Lukšė, 2007) kaimo vieta aiškiai matoma dabartinio aerodromo viduryje.

2. Tikėtina, kad dalis vienkiemių priskirtinų Žagariškių kaimui, išsidėsčiusių Marvos upelio šlaito viršuje, į aerodromo ribas galėjo patekti vėliau (kada?), aerodromą plečiant.

Tiksliai nustatyti ir interpretuoti šie faktai padėtų apibrėžti pretendentų į žemės nuosavybės teisių atstatymą statusą ir, galimas daiktas, jų kompensacijų už žemę galimybes.

Todėl nederėtų dėl aerodromo žemės grąžinimo tuščiai laužyti iečių ir politikuoti, reikia nustatyti faktus ir, jeigu žemės grąžinimo reikalavimas yra teisėtas – kompensuoti už žemę įstatymų numatyta tvarka; dabar gi “žemės grąžinimas” buvo išnaudotas gryniausiai propagandai puolant visuomenės remiamą sporto aikštynų įrengimo aerodromo pakraštyje idėją.

Susidarė įspūdis, kad faktų nustatymu iš tikrųjų mažai kas yra suinteresuotas. Deja.