Laikas nuo laiko Aleksoto seniūnija išridena vis naują nedidelį, bet gryną kultūros perliuką. Taip ir šį kartą, kovo 11-ją dieną, su visais Karo muziejaus sodelyje paminėję Kovo 11, rinkomės seniūnijos salėn.
O salėje radome iki šiol buvusio nežinomo tapytojo, aleksotiškio, gimusio ir užaugusio Veiverių plente, Bronislovo Gobio (1932-1997) darbų parodėlę, beje, rimtų darbų! Daugelis septintojo – aštuntojo dešimtmečių “tyliojo modernizmo” atstovų rinkosi nekonformistinį egzistencijos būdą ir buvo geriau žinomi, kaip tapybos mokytojai, o ne parodose dalyvaujantys dailininkai. Bronislovas Gobis buvo tokiu vienišiumi, daug metų dėstęs tapybą M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, kur, kaip paaiškėjo tik po jo mirties, intensyviai kūrė. Jis daug metų dirbo restauruodamas daugelio Vilniaus ir kitų Lietuvos bažnyčių, taip pat ir Sank Peterburgo cerkvių, vitražus. Jo darbams būdinga ekspresyvi koloristika ir monumentalumas.
Simboliška, kad čia, Aleksote, pirmą kartą viešai Kaune pristatyti dailininko Bronislovo Gobio darbai tarsi grąžino jį gimtinėn. Galime pasididžiuodami sakyti, kad tai “mūsų dailininkas”.
Po dailininko brolio bei draugų pasakojimų įvyko LMTA Kauno fakulteto dainininkės Sabinos Martinaitytės dainavimo klasės studentų koncertas. Kaip visada, koncertą vedė ir turiningai komentavo pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. Dainavo ir visai švieži ir jau pažengę jaunieji dainininkai: Mantas Gecevičius, Simona Radišauskaitė, Povilas Padleckis, Erika Grigaitytė, Andrius Apšega. Galiausiai iš žiūrovų vietų buvo pakelti ir paprašyti sudainavo duetą pati mokytoja Sabina Martinaitytė ir jau labiausiai tarp jaunųjų dalyvių patyręs Liudas Mikalauskas. Susiklostė kaip ir tradicija į dainininko kelią palydėti pasirodymu Aleksoto seniūnijos salėje, po tokio pasirodymo, sako, jiems gerai sekasi įvairiuose konkursuose. Ačiū ir sėkmės!
Naujausi komentarai